vagiapalaikis

vagiãpalaikis, -ė smob. (1) vagišius: Vagiãpalaikis, tik iš turmos atejęs Dglš. Ot vagiãpalaikis: nieko namie nebuvo, visus obuolius nuraškė Švnč. Kaip nenorėjau, kad eitų ažu šito vagiãpalaikio, ažu tokio bjaurybės! JnšM.